skiaubras

skiaũbras, -à adj. (4) 1. su siaura nugara: Negaliu jot aš an sartosios: tokia skiaubrà, tai labai sumuša Sdk. Skiaubrõs mados kiaulė Ds. | Mūsų skiaubrẽlė [kiaulė] pelų neryja Ds. 2. siauras, skiausčias: Jis labai skiaubrų̃ pečių Ds. Jonas iš jų visų skiaubresnės burnos Ds. 3. skurdus, sunykęs: Argi Valentas taip inaugo? Kai mačiau, toks skiaũbras buvo Trgn. Skiaubram paršeliui nei prie lovio, nei prie spenio Trgn.